Blog, Mintys apie šeimą:

Tėtis ir sūnus

Smagu matyti jų ryšį ir panašumą.

Sūnau, esi mano mažas katiniukas. Ir tėčio didelis liūtukas.

Su tėčiu drąsiau žaidimų aikštelėje.

Su tėčiu ne toks baisus šuo ir norisi paliesti Y-hahahahaaaa.

Su tėčiu norisi dūkti ir peržengti ribas, kurias saugodama nustato mama.

Raktui duryse sučežėjus:

-Tėtė? – kirtis ant antrosios ,,ė”.

– Ne, čia teta/dėdė. Čia kaimynai duris daro. Tėtė darbe.

Tėčiui grįžus – norisi apapaaa. Prisiglausti. Pasiilgo.

Ryte, visiems išgėrus kakavuką (kakaua) ir, tėčiui pabučiavus mamą-meškiuką-sūnelį-sūnelį, ramu, nes vakare lauksim tėčio grįžtant. O gal jį aplankysime per pietus. Esmė – tėtė grįš.

Ir visa šeima būsime kartu.

Grįš linksmybės, grįš drąsa, grįš nuotykiai.

O viso to nebūtų buvę, jeigu dabar nebūtume kartu. Jeigu nebūčiau ryžusis keisti šalies ir atsikraustyti į Ispaniją. O viena niekada nebūčiau to išdrįsusi. Po visų baimių, nesėkmingo pirmojo kraustymosi ir dar daug daug visokių vidinių traumų.

Todėl ačiū tiems, kurie padėjo man priimti šį svarbų mūsų šeimai sprendimą. Už pagalbą ir palaikymą. Už patarimus ir buvimą kartu. Už tiesos parodymą ir vidinę stiprybę. Už norą padėti ir nuoširdumą. Ačiū. Be Jūsų pagalbos to nebūtų įvykę.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s