Blog, Moterų portretai:

Whitney Houston. ,,Asmens sargybinis”

Prisimenu, kai pirmą kartą žiūrėjau šį filmą.

Whitney su baltu jaukiu megztiniu, sodyba, židinys ir – asmens sargybinis.

Stipraus visom prasmėm vyro prototipas.

Kuris ją gynė, nes tai buvo jo darbas. Ir tai darė iš meilės. Iš meilės saugojo ir gynė savo mylimąją net rizikuodamas gyvybe.

Ramus. Stabilus. Saugus.

Kaip krantai upei. Kurioje Whitney galėjo dainuoti, išbūti savo jausmus, šokti. Upė, kuri galėjo plaukti savo vaga. O kuomet upė pykdavo, srauniai  šniokšdama – ją nuramindavo visad šalia esantys krantai.

O kai, pakirdusi iš miegų vasaros rytą, pro tvyrančią virš upės lengvą, besisklaidančią miglą, tą dieną nedrąsiai lyg paauglė sroveno, tekėjo – upės krantai ją drąsino. Sakydami:

-Tu saugi.

Ir ši žinutė per dienas, mėnesius, metus įsirėžė į jos širdį, sielą, užpildė jos erdvę.

××××

Talentinga. Graži. Charizmatiška.Turtinga.

Kur buvo jos krantai, kai į gyvenimą atėjo narkotikai, alkoholis, priklausomybė, vakarėliai, destruktyvūs toksiniai santykiai, nelaiminga santuoka, sutuoktinio pavydas jos sėkmei. Nelaiminga nepaprasta moteris.

Kodėl jos nebėra? Keturiasdešimt aštuoneri. Tiek jai buvo, kai buvo rasta negyva.

Netekom.

Po to – jos dukra. Mylinti mamą labiau už viską. Ir taip pat buvusi kopriklausomuose santykiuose su savo, nuo narkotikų priklausoma mama.

×××

Balsas, kuris palietė pasaulį. Išėjo.

Kur buvo jos asmens sargybinis TĄ vakarą ir daug vienišų vakarų prieš?

Kur buvo jos krantai? Kur buvo jos saugumas?

xxx

Liko įrašai, šypsena, balsas, talentas.

Bet man neapsakomai gaila. Kad jos nebėra.

×××

Įsivaizduoju ją ką tik gimusią, mažytę. O tada – augančią. Linksmą mažą mergytę. Susiduriančią su traumom, problemom, skausmu. Įsirėžusiu visam laikui. Tą gali vaikystės traumos. Jas daug sunkiau ,,sutvarkyti”, nei traumas jau suaugus.

Pažeidžiamumas. Dėl praeities žaizdų. Ir prigimtinis pažeidžiamumas, Dievo duotas kartu su talentu.

Mums liko jos dainos. Hitai. Grožis įrašuose ir nuotraukose.

Kaip jai reikėjo to Asmens sargybinio. Tų krantų. Apgaubti jos pažeidžiamumą.

Vienintelis dalykas, kuris varė į priekį. Talentas. Ji jį turėjo. Ir žinojo, kad bus profesionali dainininlė jau būdama trylikos.

×××

Taip norėtųsi, kad tokia ypatinga moteris, kaip Whitney, būtų labiau save vertinusi. Labiau mylėjusi savo kūną. Labiau save saugojusi ir gynusi. Būtų mačius savo unikalumą, kurį matau aš ir milijatdai kitų.Ir save saugojusi. Taip tvirtai, kaip tą darė jos Asmens sargubinis. Tai galėjo būti didžiausias jos gybenimo meilės romanas ir sėkmingiausi asmeniai santykiai, išnešę upę į jūrą.

O stichijos jau nenugalės. Ji tiesiog yra.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s