Blog, Mintys apie draugus:

Draugystė

Photo by ROMAN ODINTSOV on Pexels.com

Kartais pradedam jaust, kad kažkas ne taip. Kad draugas nuo mūsų tolsta. Nebesusikalbam. Kartais tiesiog pradeda skirtis interesai.

O kartais tam draugui kaip niekad reikia mūsų. Kad atsivertų, neužsisklęstų. Pasidalintų savo skausmu, našta, rūpesčiu.

Kad priartėtume dar labiau. Į bendrystę. Sustiprintume mūsų sąjungą.

Nes tas jausmas ,,kažkas atsitiko” visada yra rodantis kur link turime žiūrėti.

O jei neišeina savaime, malda padeda. Malda ir pokalbis su kažkuo didesniu už save. Dvasininku, psichologu ar tiesiog išmintingu vyresniu amžiumi ar patirtimi ir ptotu žmogumi.

Kad atkreiptume dėmesį į kito žmogaus pasaulį. Kad galėtume nusigręžti nuo savo egoizmo ir tuometinių bėdų.

Tai ir yra man dalis draugystės. Gebėjimas būti dėl kito, kai nepatogu, nėra laiko, spaudžia savos bėdos.O gal priešingai – viskas taip idiliška, kad nesinori galvot apie jokias bėdas.

Vat būtent tada ir žengiame mažą žingsnį tikros draugystės link. Gyventi vardan kito ir kitų atsižadant savo egoizmo.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s