Blog, Mintys apie Lietuvą:

Kokia šiandien Lietuvai diena

Ir štai gaunu iš mamos žinutę:

,,Ar žinai, kokia šiandien LIETUVAI DIENA? ATSIMENI KAIP MOČIUTĖ BUDĖJO PRIE TELEVIZIJOS BOKŠTO?”

Atsimenu. Man buvo trys su puse metų. Buvau virtuvėje. Močiutė buvo kažkur toli išvažiavusi ir aš lyg supratau miglotai, kad dėl Lietuvos laisvės. Namie buvo tik tėtė ir aš. Mama dirbo naktinėj pamainoj.

Staiga kažkas atsitiko televizoriui, viskas išsijungė. Jaučiau, kad kažkas vyksta. Pradėjau tėtį intuityviai, kaip gali tik maži vaikai, klausinėti:

– Kur močiutė? Kas jai atsitiko?

Nes aš labai norėjau ją pamatyti per televizorių. Įsivaizdavau, kad ji kažkur prieky visų.

– Viskas einam miegoti,-trūkinėjamtis tėčio balsas, kaip visada reaguojantis tildymu į sunkias stresines situacijas.

Juk palietė mūsų stipriausią grandį – Močiutę. Ant kurios laikėsi visa šeima.

Ji vienintelė iš visų giminių važiavo budėti prie Televizijos bokšto Tą naktį.

Pasirodo, močiutė stovėjo kažkur labiau link minios galo.

Močiutė mane išmokė dainų apie Laisvę.

Močiutė slapta vedėsi vakare mano vyresnę pusseserę į bažnyčią. Nebuvo labai tikinti, bet tai buvo protesto valdžiai forma.

Močiutė man įskiepijo meilę savo šaliai. Meilę nepriklausomybei.

Prisimenu jau po močiutės mirties, sėdėjo, kaip visada ant tvoros, prie namo. Ir staiga suakmenėjau. Tankas važiavo pagrindine gatve. Staiga kilo nenumaldomas noras bėgti ir pasislėpti gėlyčių fontanėlyje prieš namą. Man tai atrodė geriausia vieta. Bet vietoj to – stipriai užsimerkiau ir sustingau. Taip, maniau, apsimetu mirusia. Ir tankas manęs nemato.

Nežinau, kiek laiko taip sėdėjau. Žinau tik, kad, atrodė, spengiančiai ilgai slinko tas laikas.

Kai atsimerkiau, supratau, kad esu gyva. Viskas po šitos akimirkos atrodė kaip aptirpę. Aptirpę kojos. Spengianti erdvė aplink.

Pasirodo tai buvo vieni paskutinių tankų, pasitraukiančių iš Lietuvos.

Dar prisimenu netoli namų ilgą laiką laukuose stovėjo tankas. Ant jo užlipti ir žaisti buvo mūsų, vaikų užsiėmimas. Kartu su vaikščiojimu betoninių blokinių sienu viršum. Pavojinga, kaip pagalvoji. Ir atsklendžia lyg reginys iš praeito, vaikiškai drąsaus gyvenimo etapo.

Lietuva, aš Tavęs niekada nepaliksiu.
Per daug esi man brangi.
Per daug brangi man mūsų kalba.
Per daug brangi meilė Tėvynei, perduota močiutės. Tarsi močiutės palikimas man. Nerašytas. Viskas, kas liko gyva iš Tų laikų. Kai gyva buvai Tu, Močiute.

O jei išvažiuosiu – visada grįšiu. Ir savo darbais Tave garbinsiu. Nes myliu. Nes esi man brangi.

Nes per gimdymą labiausiai padėjo sąrėmių metų dainos apie Tave, Lietuva: ,,Bunda jau Baltija… Lietuva, Latvija, Estija….”. Nes tai buvo iš širdies pačių gelmių. Ir man nebeskaudėjo. Liko tik šviesus gimdymo prisiminimas. Kaip ir ,,Lietuva – vėjyje lelija….Lietuva mana…” Nėštumo jautrii metu, duše dainuodama šią dainą verkdavau iš dėkingumo. Kad esu čia, Lietuvoje. Kad laukiuosi vaiko. Kad turiu darbą. Kad mano vyras irgi čia. Kai būdavo sunku, melsdavausi Lietuvai. Kad jos žemė man padėtų. Ir dėkodavau už giluminę ramybę, esančią po visu skausmu, visa situacija. Ramybę, kurią davė man buvimas Tėvynėje.

Suprantu išeivius. Po ilgo laiko parskridusius į Lietuvą ir norinčius pabučiuoti Lietuvos žemę.

Taip kaskart jausdavausi aš..Kada gyvenau užsienyje ir grįždavau Lietuvon aplankyti. Verkdavau iš laimės, pasišokinėjančiai lėktuvo važiuoklei liečiant Lietuvos žemę. Nieko sau negalėjau padaryti. Ašaros liejosi upeliais. Bandžiau sakyti sau (veltui), kad viskas gerai. Kad nėra čia ko verkti…

Aš namie. Lėktuvas šokteli ore ir vėl nusileidžia. Visi aplink ploja pilotams, lengvas erzulys ir chaosas, vaikai verkia, kas jau bando stotis ar atsisega saugos diržus.

Aš namie. Aš saugi. Aš Lietuvoj. Aš vėl grįžau pas Tave. O Tu visad mane priimi. Sumuštą karo žaizdų ir nepavykusių projektų, su sudužusiom viltim ar laimingą.

Tu manęs lauki.
Tu mane palaikai.
Tu manęs neišduodi.
Ačiū Tau, Lietuva. Ačiū Tau, Močiute, už atrastą lobį.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s