Blog, Mintys apie kelionę:

Edo kalba. Kur nuvedė katiniukas.

Edo yra viena iš tautų, gyvenančių Nigerijoje. Viena iš daugiau nei 500 kalbų.

Susipažinau su dviem moterim iš Nigerijos, tvarkančiom kambarius. Jos mane nukėlė kažkur į praeitį.

×××
“Agnytė žaidžia smėlio dėžėje ir laukia iš darbuko grįžtančios mamos. Jai taip bežaidžiant, prie jos prieina katiniukas ir prabyla žmogaus balsu:

-Eime su manimi, Agnyte, parodysiu tau stebuklų šalį.
-Tai kad mama man neleidžia, va.
-Iki grįš iš darbo jau būsi namie.

Ir mergaitė nuseka paskui katiniuką pas kaimynus: perlipa per tvorą, seka
takeliu, kol pati nepajunta, kaip staiga atsiduria prie gražių rūmų.

O rūmuose gyvena Malvina. Mergaitės pradeda žaisti, žaidžia visą dieną, kol vakare nuvargusias jas vonioje su daug putų maudo Malvinos guvernantė, stambi geraširdžio veido negrė Sara. Sara – kaip mama prausia mergaites ir ruošia jas miegui.

-Agnyte, kokios spalvos pižamą rinksiesi – melsvos ar rožinės?

Ir Agnytė išsirenka rožinę. Malvinai lieka melsva. O gal melsvos nori? Dar pagalvoja. Ne, vis dėlto rožinės.

Tada Sara klausia, kokios spalvos šepečiu šukuoti plaukus – rožiniu ar melsvu. Ilgai dvejojusi Agnytė išsirenka melsvą.

Ir Sara švelniai šukuoja ilgus, lygius? juodus kaip sabalas Agnytės ir auksinius, susiraičiusiu Malvinos plaukus.

Tada aprengia pižamomis ir guldo į lovytes. Geroji Sara jas migdo, dainuodama žemu balsu lopšinę:

– Ten – cikados! Jų gražios serenados…
…Mik liūlia liūlia liūlia bai bai, akeles užmerki greitai, pamatysi daug dramblių ir tigrų daug meilių. Galėsi su bezdžionėmis pažaisti, kolei patekės saulutė. Ir žais jos su tavim ilgai – mik liūlia liūlia liūlia liūlia bai.

Ir Agnytė užmiega.

Staiga ją pradeda žadinti katiniukas.
-Agnyte, kelkis, kelkis. Laikas jau eiti. Jau tavo mama iš darbo grįžta.

Agnytė trina akutes ir vis girdi:

-Kelkis, mažute, kelkis, kaip čia dabar užmigai smėliuky.

Tai mergaitės mama, grįžo iš darbelio ir žadina ją iš smėlio dėžės. Vienu metu atrodo, kad visa žaidimų šalis buvo tik sapnas.

Bet, dirstelėjusi pro kaimynų tvorą, ji pamato tą patį katiniuką – merkiantį žalią didelę akį, mojuojantį baltais pirštukais letenėle, ir kniaukiančiu balsu sakantį:

– Iki kito karto, Agnyte. Malvina tavęs lauks žaidimų šalyje.”

Tokią pasaką man sekdavo mama prieš miegą. Taip pat, kaip ir dainuodavo prieš miegą tą mano mėgstamiausią lopšinę.

Šią lopšinę dainavau ir sūneliui. Kai jis dar buvo pilvuky.

×××

Visa tai prisiminiau, pamačiusi Salamą ir Glori. Jų geraširdžius veidus. Jų šiltumą.

Prisiminiau, kaip maža sakydavau:

– Kaip aš būsiu mergina. Ir turėsiu jaunikį.

Ir jaunikis turėjo būti negras.

×××

Iselogbi.

Edo kalba – su šv.Kalėdomis/Naujaisiais metais.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s