Blog, Mintys apie namus:

Nelė Paltinienė. “Tu ateik į pasimatymą”.

Tu primeni man vaikystę. Ir močiutę. Ji visada ten, kur brangiausi vaikystės prisiminimai.


Tu primeni man plačias gimtojo miestelio gatves. Kuriose buvo mažai mašinų (jas skaičiuodavau ant pirštų, neturėdama ką veikti) ir saulė šviesdavo kažkaip ypatingai.

Saulė ypatingai šviesdavo kai eidavau į miestą. Ji kabodavo gatvės viduryje vakarėjant ir atsispindėdavo ant asfalto.


Saulė ypatingai šviesdavo, močiutei padarius buzą su duona ir vyšniom. Ten, lauke – saulė, viduj – vėsuma ir ta sriuba.

Prašau, neišeikit. Nepalikit manęs Jūs. Dar likę brangiausi. Tie, kuriuos taip myliu. Ir tie, kuriems dar nepajėgiau atleisti. 

Jūs – mano pradžios kelio dalis. Jūs – ta niekad nesibaigianti šviesa stadione. Nes jis buvo į pietus. 

Jūs – tie dideli medžiai stadione. Šlamantys. Ramiai. Užtikrintai.

Jūs – atspindžiai ant baldų, juos valant mamai. Jūs – ilgi saulės dryžiai ant grindų. Linoleumo salione. Ar apsilupinėjusių grindų miegame. Jūs – ta saliono gelsva užuolaida su gėlėm. Tokia nepajudinamai prie sienos prisišvartavusi.

Jūs – darželis pro langą. Jūs – rūtos prie įėjimo į namus. Jūs – bulvės, kuriose galima slėptis, žaidžiant kavonia.

Jūs – medinis suoliukas po alyva. Jūs – fontanas prie ģatvės. Lietvamzdžiai. Balkonas.

Jūs – tai mano nepajudinami vaikystės namai. Su Nele Paltiniene ir Stasiu Povilaičiu. Jūs – tai mano saulėti vaikystės namai. Visada atminty išliksiantys

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s