Blog, Mintys apie šeimą:

Gyvenimo upė

Sapnavau, kad į svečius atvažiavo teta su vaikais. Tik jie dar tokie mažyčiai. Daug mažesni nei realybėje. Tokie kaip kadaise, kai dar pati buvau paauglė.

Einam į mano namus. Kurių tuo metu dar neturėjau, bet sapne, atseit, turiu.

Ir bežengiant per slenkstį, jauniausias sūnelis nugarmėjo žemyn. Pasirodo ten kažkokia praraja buvo.

Tekina lekiu laiptais žemyn. Galvoj vienintelė mintis – ,,nu dabar tai klius nuo tetos”!

Staiga nusileidusi atsiduriu prie upės. Iš abiejų pusių stūkso seni medžiai, išsiraizgiusiomis šaknimis, sudarydami ūksmingą pavėsį.

Upė rami, lėtai teka, žalsvas vanduo, aplink visur samanos ir neapsakoma ramybė. Toks kaip rojus žemėje.

Upėje ant lelijų žiedų ar lapų miega susiraitę maži kūdikėliai.

Staiga pamatau kitoje upės pusėje einant žveją. Su meškere ant peties.

– Ar nematėt mano Beno,- klausiu jo.

– Ne,- sako. – Tavo Beno čia nėra.

×××

Pabudau

×××

Mano ginekologė pakomentavo – renkasi dar. O po kelių savaičių aš pastojau – laukiausi sūnelio.

Vėliau pažiūrėjau, kad Benas iš hebrajų kalbos reiškia ,,Sūnus”. Tad mano sūnaus gyvenimo upėje tada dar nebuvo… Dar rinkosi…

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s