Blog, Mintys apie namus:

Pietų servizas

Įsivaizduoju baltą indaują su stiklinėm durelėm. Grakščią, elegantišką. Joje – pietų servizas.

Ką man reiškia? Kad kiekviena diena, kai naudoji pietų servizą – kaip šventė. Ypatinga.

Kad esu turtinga. Nes tik turtingi žmonės turi pietų servizus. Bagočiai, kaip sakytų mano mama.

Dar primena mano vaikystės draugės virtuvę. Pilną mėlynai-balto porceliano lėkščių. Tokių poniškų. Nors buvo pirktos vos už keletą litų padėvėtų daiktų turgelyje.

O mūsų servizo istorija tokia.

Kai suvokiau, kad jo reikia – ieškojau internete, buvo arba labai brangūs arba nelabai gražūs. Tokie kvadratiniai.

Nemėgstu nuo vaikystės kvadratinių lėkščių. Vienintelį tokį servizą turėjome namie vaikystėje, tada man labai patiko. O dabar – ne. Negražu kvadratinės lėkštės. Čia kaip kvadratiniai žmonės – viskas jiems turi tilpti jų supratimo ribose. Jei ne – tada vis tiek pritempia. Kitaip informacija nepriimta. Kaip kad ministerijose ar kitokiose institucijose viskas pagal įstatymo kreivą raidę. Ir tik tos eilutės ta dalis. Pozityviosios – ne prigimtinės – teisės vyravimas.

O galiausiai radau jį parduotuvėje priešais namus. Už vos 7,5 Eur. Apvalų. Rožine juostele aplink lėkštę, viduryje – gėlytės. Toks nuotaikingas. Kokio niekada nebūčiau ieškojusi. Bet tikras pietų servizas.

Ir nors esu mėgėja prisiryti pjaustytos stambiais gabalais rūkytos dešros su raugintais agurkais, sėdėdama sofos kamputy, kol vaikas miega, mane labai pradžiugina kai dedame ant stalo tikras dideles lėkštes, ant jų – mažesnes ir tik tada maistą. Kaip restorane. Labai gražiai ir jaukiai atrodo stalas. Šalia lėkščių – vyro iš apelsino sėklų pasodintas mažiukas apelsinmedis. Ryškiam salotiniam vazone.

Va, ką man reiškia namai. Susėdimą prie šventinio stalo. Nors koks eilinis ketvirtadienis. Valgant paprastą daržovių troškinį. Įjungta šviesa priduoda kažkokio iškilmingumo. Kaip kad operos ir baleto rūmuose tie gražūs liustrai.

Servizas atėjo iš mano vaikystės draugės namų. Sėdėdama prie jų virtuvinio baltai-mėlynai langeliais dengto stalo ir žiūrėdama į baltas indaujas, su gražiomis dekoratyvinėmis mėlynai-baltomis lėkštėmis. Kirsdama jos mamos keptą pyragą. Į kurį sudėta viskas, ką būt reikėję išmesti. Labai skanus, beje. Ar kugelį. Ar sriubą. Ar šašlykus. Ar dar ką. Servizo idėja man reiškė namų stabilumą ir virtuvės ritualus. Ramų susėdimą prie stalo. Tvirtą šeimą. Gerą šeimininkę. Ir maisto kultūrą. Viską, ko tuo metu man, paauglei, trūko.

Panašu, kad įsikūrimas pirmuose savuose namuose turi savų vidinių iššūkių. – Atkurti praeities namų simbolius ir apgyvendinti juos savo namuose. Taip sukuriant savo namų dvasią.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s